Koordinuotai teikiamų paslaugų tikslas – sudaryti palankias sąlygas Vaiko gerovei, padedant jo tėvams (globėjams, rūpintojams) kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.
Koordinuotai teikiamų paslaugų gavėjai - vaikai nuo gimimo iki 18 metų ir asmenys, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų (toliau – Vaikai), ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai).
Koordinuotai teikiamos paslaugos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) skiriamos -kai pavienės, atskirai teiktos ar teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos yra neveiksmingos, neefektyvios ir neužtikrina vaiko gerovės.
Kas gal kreiptis dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo?
Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo ir teikimo klausimai svarstomi kai:
• gautas vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymas kartu su pavienes švietimo pagalbos, socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas teikusios ar teikiančios institucijos, įstaigos ar organizacijos siūlymu dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo;
• su prašymu kreipiasi institucijos, įstaigos, organizacijos, teikusios ar teikiančios pavienes švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros, socialines ar viešosios tvarkos užtikrinimo paslaugas, nustačiusios, kad jų teiktų ar teikiamų paslaugų vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) nepakanka;
• gautas minimalios priežiūros priemonės vykdytojo (-ų) ir kitų vaikui teikiančių švietimo, socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas specialistų pranešimas, kad vaikui taikoma (-os) minimalios priežiūros priemonė (-ės) yra neveiksminga (-os);
• priimamas sprendimas vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę. Tokiu atveju svarstomas tik vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamų paslaugų poreikis.
• gauta Vaikų socializacijos centro informacija apie Vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo pabaigą (tokiu atveju koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams).
Koordinuotai teikiamų paslaugų organizavimas
Gavęs prašymą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir jį pagrindžiančią informaciją, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius priima sprendimą dėl Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo klausimo svarstymo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje.
Vaiko gerovės komisija įvertina Koordinuotai teikiamų paslaugų vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimo poreikį, parengia sprendimo dėl Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo projektą, kuriame siūlo konkrečią švietimo pagalbos ar socialines paslaugas teikiančią instituciją, įstaigą ar organizaciją Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo koordinavimui (toliau – Koordinuojanti institucija), institucijas, įstaigas ar organizacijas, kurios bendradarbiaudamos tarpusavyje, teiks Koordinuotai teikiamas paslaugas (toliau – Teikėjai) ir Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmę.
Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs gautą sprendimo dėl Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo projektą ir jį pagrindžiančią informaciją, priima sprendimą dėl Koordinuotai teikiamų paslaugų, nustato Koordinuojančią instituciją, Teikėjus, Koordinuotai teikiamų paslaugų trukmę.
Koordinuojančios institucijos vadovas, gavęs savivaldybės administracijos pavedimą koordinuoti konkretaus vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą, nedelsiant (ne vėliau kaip kitą darbo dieną) paskiria specialistą atlikti Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko (toliau – Atvejo vadybininkas) funkcijas.
Atvejo vadybininkas, gavęs tiesioginio vadovo pavedimą, per 10 darbo dienų organizuoja bendrą susitikimą su Vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), nustatytais Teikėjais, aptarti Vaiko, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikius, jų tenkinimo galimybes, susitarti dėl Koordinuotai teikiamų paslaugų organizavimo (laiko, vietos, mobilumo ir kt.) ir parengia Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo planą.
Atvejo vadybininkas plano įgyvendinimo metu stebi plano priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus, vertina vykdomų priemonių veiksmingumą; derina visų atsakingų asmenų veiksmus, prireikus inicijuoja bendrus atsakingų asmenų, vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pasitarimus dėl taikomų priemonių efektyvumo didinimo.
Prašymas skirti koordinuotai teikiamas švietimo pagalbos, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriui.

Vaiko gerovės komisijos paskirtis – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų Vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis.
Vaiko gerovės komisijos funkcijos:
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatomis, vykdo šias funkcijas:
1. kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi kiekvienais metais tvirtina metų veiklos planą, nustatydami vaiko gerovės prioritetus, tikslus, priemones jiems įgyvendinti, ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka atsiskaito už jų įgyvendinimą;
2. surenka informaciją, būtiną savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko minimalios priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo arba dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo priimti bei dėl koordinuotai teikiamos pagalbos vaikui ir tėvams (globėjams) skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;
3. nagrinėja prašymus ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo ir kitų priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo bei dėl kompleksinės pagalbos vaikui ir tėvams (globėjams) skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;
4. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą į vaikų socializacijos centrą dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;
5. pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina vaiko socialinę integraciją į bendruomenę;
6. koordinuoja mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklą, vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą;
7. teikia siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių bei dėl koordinuotos pagalbos vaikams bei jų tėvams (globėjams) tobulinimo;
8. atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Vaiko gerovės komisijos nariai
Vaiko gerovės komisijos darbo reglamentas
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo Utenos rajono savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašas 
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos 2022 m. veiklos planas   
Utenos rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos veiklos 2021 metais ataskaita  
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjimo poveikio priemonės įgyvendinimas 2020 metais 

Utenos moterų centras nuo 2023 liepos 1 d. tapo akredituotu Specializuotos kompleksinės pagalbos centru (SKPC), teikiančiu nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Daugiau informacijos, kokios pagalbos sulauksite Specializuotos kompleksinės pagalbos centre, galima rasti čia >>>
Mūsų kontaktai: Tel (8-669) 90992, J. Basanavičiaus g. 49A - 304, Utena

Jei tu ar tavo artimas žmogus patiria smurtą ar pavojų artimoje aplinkoje, susisiek su mumis, pasidalink savo sunkumais ir išgyvenimais, kartu ieškoti sprendimų bus lengviau. Utenos moterų centras (UMC), kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą.
Telefonu: 8 669 90992, adresu J. Basanavičiaus g. 49A - 304 k. Utena

Daugiau informacijos rasite Utenos moterų centro internetinėje svetainėje: https://www.utmc.lt

Vyrų emocinės ir psichologinės problemos: priežastys, padariniai ir pagalbos būdai

Vyrai visame pasaulyje susiduria su įvairiomis emocinėmis ir psichologinėmis problemomis, kurios dažnai lieka nepastebėtos ir neaptartos, tačiau šių problemų svarba neišnyksta. Tradiciniai vyriškumo stereotipai ir socialinės normos skatina vyrus slėpti savo jausmus ir nesiimti veiksmų, kai jie patiria emocinį diskomfortą. Tačiau šie klausimai yra svarbūs ne tik asmens gerovei, bet ir visuomenės sveikatai bei darnai.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vyrų psichologinių sutrikimų priežastis, jų poveikį ir galimas pagalbos bei savipagalbos priemones.

Priežastys:
Vyrų emocinės ir psichologinės problemos gali būti nulemtos įvairių veiksnių, įskaitant biologinius, psichologinius, socialinius ir ekonominius aspektus.

Biologiniai veiksniai apima genetinę predispoziciją ir hormoninius pokyčius. Pavyzdžiui, testosterono lygio svyravimai gali turėti didelį poveikį vyrų emocinei būklei ir nuotaikai. Genetiniai veiksniai taip pat gali lemti didesnį polinkį į psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas. Genetiniai ir biologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos vyrų psichinei sveikatai. Hormonų pusiausvyros sutrikimai, smegenų chemijos pokyčiai ar paveldimos ligos gali prisidėti prie psichologinių sutrikimų atsiradimo.

Psichologiniai veiksniai apima stresą ir spaudimą, kuris kyla dėl socialinių lūkesčių, susijusių su karjera, šeima ir finansais. Daugelis vyrų jaučiasi priversti atitikti tam tikrus standartus, kurie gali sukelti didelį emocinį krūvį. Be to, daugelis vyrų išmoksta slėpti savo emocijas, nes mano, kad tai yra silpnumo ženklas.

Socialiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tradiciniai vyriškumo stereotipai dažnai reikalauja iš vyrų būti stipriais, nepriklausomais ir neparodyti emocijų. Tai gali sukelti vidinį konfliktą ir emocinį stresą, nes vyrai gali jaustis spaudžiami slėpti savo jausmus ir nesikreipti pagalbos, kai jos reikia. Dėl šių priežasčių vyrai dažnai patiria socialinę izoliaciją, nes neturi su kuo pasikalbėti apie savo problemas ir nesikreipti pagalbos, kai jos reikia.

Ekonominis nestabilumas, bedarbystė ar finansiniai sunkumai gali turėti didelį poveikį vyrų psichinei sveikatai. Dėl vyraujančių socialinių lūkesčių vyrai dažnai jaučiasi atsakingi už šeimos išlaikymą, o nesugebėjimas tai padaryti gali sukelti depresiją ir nerimą.
Vyrų psichologinė sveikata priklauso nuo fizinės ar emocinės prievartos, patirtos vaikystėje. Vaikystės traumos gali sukelti ilgalaikius psichologinius padarinius, tokius kaip potrauminio streso sutrikimą. Kas gali smarkiai paveikti vyrų savijautą, energiją, savivertę ir gyvenimo kokybę.

Padariniai:
Emocinės ir psichologinės problemos gali turėti įvairių neigiamų padarinių vyrų gyvenime. Fizinė sveikata gali nukentėti dėl ilgalaikio streso ir depresijos, kurie gali sukelti somatinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir net širdies ligos. Emociniai sunkumai gali paveikti šeimos santykius, draugystes ir profesinius ryšius. Vyrai gali tapti atitolę, agresyvūs arba atsisakyti bendravimo, kai jaučia emocinį skausmą.
Santykiai taip pat kenčia, kai vyrai nesugeba efektyviai bendrauti apie savo jausmus. Psichologinės problemos gali pakenkti šeimos ir draugystės ryšiams, sukelti konfliktus ir nesusikalbėjimą.
Be to, psichologinės problemos gali sumažinti darbo efektyvumą, motyvaciją ir karjeros galimybes. Tai gali lemti dažną darbo praleidimą arba darbo praradimą.
Savivertė taip pat gali stipriai sumažėti, kai vyras patiria nuolatinį emocinį diskomfortą. Tai gali sukelti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus, kurie dar labiau apsunkina problemų sprendimą.

Pagalbos galimybės:
Svarbu pripažinti, kad pagalba yra prieinama, ir yra daug būdų, kaip vyrams galima padėti susitvarkyti su emocinėmis ir psichologinėmis problemomis.

Profesionali pagalba yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti šias problemas. Psichoterapija, tiek individuali, tiek grupinė, gali padėti vyrams išmokti išreikšti savo jausmus ir spręsti psichologines problemas. Kai kuriais atvejais, medikamentinis gydymas gali būti reikalingas, ypač sergant sunkiomis depresijos ar nerimo formomis. Psichologai ir psichoterapeutai gali suteikti naudingų įžvalgų ir padėti rasti sprendimus iškilusiems sunkumams.

Dalyvavimas palaikymo grupėse gali padėti vyrams jaustis ne vieniems ir dalytis savo patirtimi su kitais, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Meditacija, sportas, sveikas gyvenimo būdas, pomėgiai ir savęs pažinimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę. Dalyvavimas mėgstamoje veikloje gali padėti atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių. Be to, savitarpio pagalbos grupės, kuriose žmonės dalijasi savo patirtimi ir palaiko vieni kitus, gali būti itin naudingos.

Socialinės paramos stiprinimas yra dar vienas svarbus aspektas. Atviri pokalbiai su šeima ir draugais apie iškylančius sunkumus gali padėti sumažinti emocinį krūvį. Informacijos sklaida apie psichinės sveikatos svarbą ir stereotipų keitimas gali padėti vyrams jaustis labiau palaikomiems ir skatinamiems kreiptis pagalbos.
Išvados:
Vyrų emocinės ir psichologinės problemos yra sudėtingos ir dažnai nepakankamai įvertinta problema, tačiau jos nėra neįveikiamos. Supratimas apie šių problemų priežastis ir jų poveikį gali padėti efektyviau rasti sprendimus. Svarbu skatinti atvirumą, švietimą ir pagalbą, kad vyrai galėtų gauti reikiamą paramą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kiekvienas vyras nusipelno jaustis gerai ir būti suprastas. Laikas keisti požiūrį ir atvirai kalbėti apie emocines bei psichologines problemas, siekiant kurti sveikesnę ir laimingesnę visuomenę.
Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras teikia specializuotą kompleksinę (psichologinę, socialinę ir teisinę) pagalbą VYRAMS, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje, t. y. dėl ekonominių, socialinių ar asmeninių sunkumų išgyvenantiems emocines ir/ar psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką. Pagalba teikiama telefonu ir/ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis (internetu ir/ar elektroniniais laiškais, ir/ar žinutėmis).
Kreipkis pagalbos telefonu + 370 670 70 303 arba el.p. info@epkc.lt
Daugiau informacijos: www.epkc.lt
Leisk TAU padėti!
Projektas finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Emocinės pagalbos ir konsultacijų centro vadovė Asta Montvydienė

Bendradarbiavimo sutarties pavyzdys >>>

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai:
1) padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis) atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, taip pat padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui, teikiant jam kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;
2) sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas;
3) ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;
4) palaikyti ir stiprinti vaiko ryšius su jo vystymuisi palankia aplinka.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai:
1. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris:
1) padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
2) padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
3) padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;
4) Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti skiriamos tik tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės.
3. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui:
1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;
2) kai vaiko minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės buvo paskirtos šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
4. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė turi būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
5. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė. Vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę arba į kurį vaikas gali būti perkeltas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, parenka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Auklėjamojo poveikio priemonė įgyvendinama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tokiu atveju šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.

Kas gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:
1) vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis:
a) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;
b) vaiko atstovai pagal įstatymą;
c) teritorinė policijos įstaiga;
d) mokykla;
e) seniūnija;
f) prokuroras;
g) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);
2) vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis:
a) specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas);
b) vaiko atstovai pagal įstatymą;
c) teritorinė policijos įstaiga;
d) seniūnija;
e) prokuroras;
f) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);
3) vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis:
tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, prokuroras, atvejo vadybininkas; dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras, specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas) ir vaikų socializacijos centras;
4) vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo turi teisę kreiptis:
teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo;
5) vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo turi teisę kreiptis:
atvejo vadybininkas, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras ir vaikų socializacijos centras.
Dėl detalesnės informacijos kreiptis tel. +370 389 43524; +370 676 15978.

LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas

Pagalba vaikams ir tėvams internetu www.pagalbavaikams.lt 
Vaiko sveikatos informacinis centras http://vsic.lt/
http://uzsaugialietuva.lt/kur-ieskoti-pagalbos

Psichologinės pagalbos telefonai:
Skambučiai 8-800 linija yra nemokami, jūsų skambučius apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.
• „Jaunimo linija" - www.jaunimolinija.lt - pagalbą teikia savanoriai konsultantai | 8-800 28888 | Kasdien | Visą parą.
• „Vaikų linija" - www.vaikulinija.lt - tai pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams iki 18 metų, pagalbą teikia savanoriai konsultantai bei profesionalai | 116 111 | Kasdien 11.00-21.00.
• „Vilties linija" - nemokama emocinė pagalba telefonu suaugusiems - pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai | 116 123 | Kasdien | Visą parą.
• „Linija Doverija" - pagalba teikiama rusų kalba, pagalbą teikia savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui - 8-800 77277 | I-V 16.00-20.00.
• „Pagalbos moterims linija" - www.moteriai.lt | 8 800 66366 - tai anonimiška pagalba telefonu | Darbo dienomis 10.00-21.00.
Psichologinė (emocinė) pagalba internetu:
• Jei lengviau aprašyti savo savijautą nei papasakoti telefonu, tai galima padaryti užsiregistravus čia --> www.jaunimolinija.lt/internetas/ - pagalba jaunimui. Į laiškus atsako „Jaunimo linijos" savanoriai konsultantai. Atsako per 3 dienas. Viskas, ką parašysi, liks tarp tavęs ir Jaunimo linijos.
• „Vaikų linija" taip reikalinga registracija --> www.vaikulinija.lt - pagalba vaikams. Į laiškus atsako savanoriai konsultantai. Atsako per 2 dienas.
• „Vilties linija" - Klausimai-atsakymai/ arba vilties.linija@gmail.com - pagalba suaugusiems. Į laiškus atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai. Atsako per 3 dienas.
• „Pagalbos moterims linija" - www.moteriai.lt | pagalba@moteriai.lt | Tai anonimiška pagalba moterims. Atsako per 3 dienas.
• Kauno apskrities moterų krizių centras - konsultavimas internetu, registracijos nėra.
• Nemokama psichologinė pagalba emigrantams internetu, galima bendrauti su specialistais internetu: elektroniniu paštu, "Skype" bei "Mirc" programomis.
Psichologinė nemokama pagalba Vilniuje:
• Krizių įveikimo centre (Giedraičių g. 60A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) teikiama nemokama psichologinė pagalba darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Tuo metu galima ateiti pas budintį psichologą arba skambinti per Skype (Skype vardas: krizesiveikimas). Išankstinės registracijos nėra, paslaugos konfidencialios. Telefonas pasiteiravimui: 8 640 51555
Psichologinė nemokama pagalba Kaune:
• Kauno apskrities moterų krizių centras - Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Tel./fax.: 8 37 340027, Mob. tel. nr.: 8 679 31930 - www.kamkc.lt - tiekiama pagalba krizinėje situacijoje atsidūrusioms moterims ir šeimoms. Visos Kauno apskrities moterų krizių centro teikiamos paslaugos yra nemokamos. Darbo laikas I-V nuo 9-17 val.
• Taip pat, nemokamos psichologinės pagalbos galima kreiptis ir į savo polikliniką arba psichikos sveikatos centrą.
Psichologinė nemokama pagalba SKYPE (skambučiai):
• Tokią galimybę suteikia: Krizių įveikimo centras --> www.krizesiveikimas.lt. Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val. budi psichologas.

Internetinė erdvė:
• www.tunevienas.lt - internetinė erdvė, kurioje teikiama profesionali nemokama psichologinė pagalba Jums tinkamiausia forma. Jei nepadeda į problemas ir jų sprendimus orientuoti bendriniai straipsniai, bendraukite virtualiai su psichologu Pagalbos Linijoje (4tunevienas.lt/pagalbos-linija), kurioje galite gauti atsakymus į rūpimus klausimus.
Tai pirmoji internetinė erdvė Lietuvoje, kurioje iniciatyvūs specialistai teikia nemokamą profesionalią psichologinę pagalbą. Daugiau informacijos apie socialines ir psichologines paslaugas teikiančias organizacijas galima rasti:
• Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos (LEPTA) internetiniame puslapyje - www.klausau.lt

2023 m. birželio 29 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-189 „Dėl Utenos rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos sudarymo“

2023 m. gegužės 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-147 „Dėl Utenos rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“

Pagalbą teikiančių institucijų Utenos rajone sąrašas

- UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS KOMISIJOS 2025 M. VEIKLOS PLANAS

- UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS KOMISIJOS PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO 2024 METAIS ATASKAITA

- Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas Utenos rajono savivaldybėje 2023 m.

- Utenos rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos 2024 m. veiklos planas 

- Utenos rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos protokolų išrašai

- Utenos rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija

- Utenos rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos veiklos nuostatai

- Utenos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių įstaigų ir organizacijų, teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) įgyvendinimą, sąrašas